- degėlas
- degė̃las sm. (2), dẽgėlas Š 1. nuodėgulis, degėsis: Tų blynų negalima valgyti – vienas degė̃las Klt. Pilna kerčia degė̃lų primėtyta Klt. 2. deglas, fakelas: Vakare laive dirbantiems jūrininkams šuo pašviečia, laikydamas degėlą (fakelį) dantyse prš. Degėlai nušvietė kalėjimo tamsą rš. 3. J degamasis stiklas.
Dictionary of the Lithuanian Language.